nonclickable.tumblr.com

Hohner Electronium

I have a bit less space at my home since last week and a Hohner Electronium for a company. This maybe looks like a classic accordion but it's really a 50's valve driven monophonic synthesizer with a dedicated amp. There is also a myth of Karlheinz Stockhausen using one in his early ensemble formation (or rather by his musician Harald Boje) and still some fundamental modifications to be done!

WOZZECK - ACT III: COMICS by Vital Weekly

Vital Weekly wrote a nice review of a CD by Wozzeck from Russian Petersburg-based Intonema label. Together with Arturas Bumsteinas we worked on a remix for this release. Actually it might be first time i'm remixed happy:

WOZZECK - ACT III: COMICS

Very much along similar lines is the CD by Wozzeck, a duo of Ilia Belorukov (alto and baritone saxophones) and Mikhail Ershov (bass guitar) with the help of four others on electric guitar, trombone, voice and violin. Apparently it has forty-seven small tracks cut together as one track, and one remix by Piotr Kurek and Arturas Bumsteinas. Most of the time Wozzeck also careful styled improvisations, with a strong focus on instrument use, sometimes sounding as objects. There is more happening here in twenty-three minutes than in the same amount of time of Hubbub, but it all comes from the very same source: AMM. playing rather moody, thoughtful improvisation music. Wozzeck seem younger and less focussed on a long duration. Instead they opt for quicker, small events, without losing their focus on 'mood' and 'texture'. Nice, entirely different package: a comic! The remix is a more concentrated effort of loop based sounds from the original, adding a like drone like character to the original. Bits and pieces from the original seem to leak through, which makes it all the more orchestral. Very nice remix. (Frans de Waard, Vital Weekly)

"A miracle of tonal colours"

I spent my weekend recovering from an exotic trip to Azerbaijan and recording organs for a tape release. There is so much you can squeze out of an old transistor Hammonds that i might end up with only one instrument on this release.

Life after Jauna Muzika

Excerpt from this year Jauna Muzika Festival and a link to nice reviews in Lithuanian.



Many thanks to everybody for organising, attending, talking, laughing and simply having great time in Vilnius!

Eksperimentinio garso galerija

Tai turbūt mažiausiai nuspėjama galerija iš visų, kurias gali tekti aplankyti. Juk eksperimentika neturi ribų – vieni eksperimentuoja su savos gamybos instrumentais, kiti su elektroniniais garso išgavimo būdais, dar kiti įgarsina sinusoides ir pan. Taigi eidamas čia visiškai nenumaniau ko tikėtis. Na kaip, numaniau, kad lenkas Piotr Kurek remiksuos kažkokį kompozitorių, o Lietuvio ir Graiko duetas demonstruos šūstrą į šviesą reaguojantį instrumentą.

Pirmasis – atlikėjas iš lenkijos. Padriki garsai primena trečiosios garso galerijos programą – tokiai ir pasiruošiu. Tačiau semplų Piotr dėlioja vis daugiau, vis greičiau ir po gerų penkiolikos minučių suvokiu, jog girdžiu akustinį industrial‘ą. Rašydamas šį straipsnį jaučiuosi it kažkoks terminų kūrėjas, bet ko gero, toks ir yra žurnalisto darbas. Piotr vynioja tokias sunkias pianino kilpas, kad jų ritmika pradeda panašėti į visokius Deutsch Nepal ar Oorchach. Ant jų atlikėjas užmeta šiek tiek perdirbto saksofono, girdžiu ir dar kelis instrumentus, kol galiausiai pradeda panašėti, jog pirminė kūrinio medžiaga – džiazas ar kažkas labai panašaus. Tokį spėjimą, rodos, tvirtina ir karts nuo karto nuskambantys remiksuoto kompozitoriaus pamąstymai – viename jų jis nagrinėja skirtumą tarp gyvo pasirodymo ir įrašo, pasakoja istoriją apie vieną džiazo mėgėją, kuris taip įsimylėjo nusipirktą įrašą, jog jam nepatiko net kur kas geriau atliktas gyvas pasirodymas. Mat džiazmenas grodamas gyvai nepadarė tų klaidų, kurias atliko įrašinėdamas plokštelę. Įdomu, ar ne?

Taigi Piotr sugeba išskaidyti džiazą į gausybę nuotrupų ir, suardęs pirminę tvarką, jas suklijuoti – industrialą keičia kažkas panašaus į drone bei truputis eksperimentikos. Kaip eksperimentinei garso galerijai pasirodymas pasirodo per daug normalus – su drauge susigundome įsigyti Kureko kompaktą. Dar vieną gaunam dovanų – o sako pirkti muzikos neapsimoka.

Tuomet prie pulto stoja Duel.Protocol – iš Olandijos atvykę lietuvis ir graikas. Šie muzikai kurti naudoja aparatus reaguojančius į šviesą ir garsą. Vienas narių veik visą garso valdymą atlieka naudodamas prie laptopo pajungtą iPhone, jame pasidaręs ir ekvalaizerį, ir samplerį, ir dar velniai žino ką. Technika žavi, bet garsas – velniškai abstraktus, kažkoks ambient noise, kuris, pabuvęs įdomus penkias minutes, per šeštą nusibosta, o keliasdešimt likusių praleidžiu laukdamas pabaigos.