Many thanks to everybody for organising, attending, talking, laughing and simply having great time in Vilnius!
Eksperimentinio garso galerija
Tai turbūt mažiausiai nuspėjama galerija iš visų, kurias gali tekti aplankyti. Juk eksperimentika neturi ribų – vieni eksperimentuoja su savos gamybos instrumentais, kiti su elektroniniais garso išgavimo būdais, dar kiti įgarsina sinusoides ir pan. Taigi eidamas čia visiškai nenumaniau ko tikėtis. Na kaip, numaniau, kad lenkas Piotr Kurek remiksuos kažkokį kompozitorių, o Lietuvio ir Graiko duetas demonstruos šūstrą į šviesą reaguojantį instrumentą.
Pirmasis – atlikėjas iš lenkijos. Padriki garsai primena trečiosios garso galerijos programą – tokiai ir pasiruošiu. Tačiau semplų Piotr dėlioja vis daugiau, vis greičiau ir po gerų penkiolikos minučių suvokiu, jog girdžiu akustinį industrial‘ą. Rašydamas šį straipsnį jaučiuosi it kažkoks terminų kūrėjas, bet ko gero, toks ir yra žurnalisto darbas. Piotr vynioja tokias sunkias pianino kilpas, kad jų ritmika pradeda panašėti į visokius Deutsch Nepal ar Oorchach. Ant jų atlikėjas užmeta šiek tiek perdirbto saksofono, girdžiu ir dar kelis instrumentus, kol galiausiai pradeda panašėti, jog pirminė kūrinio medžiaga – džiazas ar kažkas labai panašaus. Tokį spėjimą, rodos, tvirtina ir karts nuo karto nuskambantys remiksuoto kompozitoriaus pamąstymai – viename jų jis nagrinėja skirtumą tarp gyvo pasirodymo ir įrašo, pasakoja istoriją apie vieną džiazo mėgėją, kuris taip įsimylėjo nusipirktą įrašą, jog jam nepatiko net kur kas geriau atliktas gyvas pasirodymas. Mat džiazmenas grodamas gyvai nepadarė tų klaidų, kurias atliko įrašinėdamas plokštelę. Įdomu, ar ne?
Taigi Piotr sugeba išskaidyti džiazą į gausybę nuotrupų ir, suardęs pirminę tvarką, jas suklijuoti – industrialą keičia kažkas panašaus į drone bei truputis eksperimentikos. Kaip eksperimentinei garso galerijai pasirodymas pasirodo per daug normalus – su drauge susigundome įsigyti Kureko kompaktą. Dar vieną gaunam dovanų – o sako pirkti muzikos neapsimoka.
Tuomet prie pulto stoja Duel.Protocol – iš Olandijos atvykę lietuvis ir graikas. Šie muzikai kurti naudoja aparatus reaguojančius į šviesą ir garsą. Vienas narių veik visą garso valdymą atlieka naudodamas prie laptopo pajungtą iPhone, jame pasidaręs ir ekvalaizerį, ir samplerį, ir dar velniai žino ką. Technika žavi, bet garsas – velniškai abstraktus, kažkoks ambient noise, kuris, pabuvęs įdomus penkias minutes, per šeštą nusibosta, o keliasdešimt likusių praleidžiu laukdamas pabaigos.
Brak komentarzy:
Prześlij komentarz